Atidarymo proga kredito unija siūlys didžiausias palūkanas už terminuotuosius indėlius Vilniaus mieste, sieksiančias 4,8 proc. už indėlį metams ir 5,6 proc. už penkių metų indėlį.

Kredito unijos „Amber“ nariais tapti ir paslaugomis naudotis galės visi Vilniaus miesto, rajono bei Trakų rajono gyventojai. 

„Matome dideles perspektyvas kredito unijų rinkoje. Bendruomeniniu pagrindu veikianti unija gali gerokai lanksčiau reaguoti į situaciją rinkoje, operatyviau nei bankai priimti sprendimus dėl verslo kreditavimo ir kitose finansų srityse“, – sakė kredito unijos „Amber“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Adomas Kanopka.

Kredito unija „Amber“ savo nariams siūlys vienas palankiausių taupymo sąlygų Vilniuje. Už 3 mėn. terminuotąjį indėlį unijos nariai gaus 2,2 proc., už 6 mėn. – 3,2 proc., 9 mėn. – 3,9 proc., 12 mėn. – 4,8 proc., 36 mėn. – 5,2 proc., o už 60 mėn. – 5,6 proc. palūkanų. Indėlius unija priima litais bei eurais.

Visi kredito unijoje laikomi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra pilnai apdrausti Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• „Mamų unijai“ MAXIMA įteikė 75 760 riešutų
• Palangoje benamiai žaibiškai tapdavo „popieriniais“ milijonieriais
• Rumunijos pensininkai protestavo prieš pensijų perskaičiavimą
• Verslą rems ir per kredito unijas
• Kredito unijose – rekordinis aktyvų portfelis

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Duris-atveria-nauja-kredito-unija-Amber.html

Patrauklios šių patalpų nuomos kainos ir platus pasirinkimas paskatino prekybinėse miestų gatvėse rastis naujoms prekybos vietoms.

„Tuščiose erdvėse dažniausiai kuriasi gurmaniško ar greito maisto parduotuvės, kavinės, naktiniai barai ir pan. Prieš 5-10 metų prekybinėse miestų gatvėse dominavę drabužių, avalynės pardavėjai šiuo metu savo pirkėjų ieško prekybos centruose“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.

Bendrovės duomenimis, per 2011 m. prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse gatvėse Vilniuje ir Kaune vidutiniškai išaugo 10 proc., o kai kur augimas siekė net ir 15-20 proc.

Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje nuomos kainų lygis per metus iš esmės nepakito. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 40-110 Lt/m2, Kaune – 25-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-40 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-30 Lt/m2.

Savo ruožtu, veikiantys didieji šalies prekybos centrai per praėjusius metus didino savo apyvartas bei sugebėjo pritraukti naujų nuomininkų. Vilniaus prekybos centrų bendras laisvų patalpų lygis per 2011 m. sumažėjo nuo 4,5 proc. iki 3,7 proc.

„Nepaisant nemažos konkurencijos bei gana neapibrėžtos ekonominės situacijos, Lietuvos rinka domina naujus žaidėjus. Pažvelkime, kokie šios rinkos gigantai žvalgosi į Lietuvą: IKEA, Lidl. Akivaizdu, kad mūsų perspektyvos išties konkurencingos“, – teigia S. Vagonis.

Vienas stambiausių Europos prekybos tinklų „Lidl“ paskelbė sugrįžtanti į Lietuvos rinką ir 2013 m. Alytuje atidarys savo pirmąjį prekybos centrą, o Vilniuje frančizės principu planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse vienos žymiausių pasaulyje baldų gamintojos IKEA prekybos centrą, kurio plotas sieks apie 25 000 m2.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• ES Graikijai nurodė mažinti darbo vietų skaičių
• „Šebos“ apyvarta augo kaip ant mielių
• Atvykėlių – trečdaliu daugiau
• Patikslinta vidutinė metinė infliacija sausį – 4,2 proc.
• Tyrimas: Internetinės parduotuvės atranda savo pirkėją

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/I-prekybines-gatves-grizta-nuomininkai.html

Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.

Tai stambiausias visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai. Jis vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva.

Aukščiausia senyvo amžiaus riba – Olandijoje

Europos Sąjungoje senyvo amžiaus žmogumi laikomas asmuo, sulaukęs 64 metų. Iš visų valstybių-ES narių aukščiausią senyvo amžiaus ribą nurodo Olandijos gyventojai. Jų manymu, ji siekia 70,4 metus. Tuo metu Slovakijoje ši riba yra žemiausia – 57,7 metai.

Tyrimas taip pat parodė, kad Europoje gyvenančių vyrų ir moterų nuomonė dėl senyvo amžiaus skiriasi. Moterų brėžiama riba siekia 65 m., kuomet vyrų yra gerokai žemesnė – 62,7 m.

„Tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai sparčiai senėja. Šis faktas neretai siejamas su neigiamu kontekstu, kuomet pensinio amžiaus žmonės pateikiami kaip visuomenės nariai, kuriuos turi išlaikyti šiuo metu dirbantys žmonės. Tiesa, tyrimas parodė, kad Lietuvoje, nepaisant nemenkos dalies gyventojų, kurie vis dar abejoja vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniu visuomenėje, yra ir didelis procentas pabrėžiančių jo svarbą“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Vyresnieji sulaukia neigiamo vertinimo

Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mūsų visuomenėje palankiai vertinami vyresni negu 55 m. žmonės. Tačiau 37 proc. apklaustųjų teigė, kad vyresni asmenys mūsų šalyje sulaukia neigiamo vertinimo.

Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, Europos Sąjungoje geriausiai vyresnio amžiaus žmonės vertinami Liuksemburge. Absoliuti dauguma, t. y. 82 proc., šios šalies gyventojų teigia, kad jų visuomenėje 55-erius metus perkopę asmenys priimami palankiai. Šiuo atžvilgiu prasčiausia padėtis yra Vengrijoje, kur tokią nuomonę palaiko mažuma – tik 28 proc. apklaustųjų.

Lietuvos gyventojų manymu, svarbiausią vaidmenį vyresnio amžiaus žmonės atlieka savo šeimoje. Tuo įsitikinę 84 proc. apklaustųjų. Taip pat dauguma, t. y. 72 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad senyvo amžiaus žmonės prie visuomenės gerovės aktyviausiai prisideda padėdami auginti anūkus.

Didžiausią įtaką vyresnio amžiaus žmonės savo šeimose turi Kipre ir Graikijoje. Taip mano absoliuti dauguma šių šalių apklaustųjų – atitinkamai po 97 ir 94 proc., kuomet Čekijoje šis rodiklis mažiausias iš visų ES narių – tam pritarė tik 62 proc. šalies gyventojų.

Kas septintas Lietuvos gyventojas teigia šiuo metu besirūpinantis vyresnio amžiaus artimuoju. Labiausiai šiuo požiūriu prie vyresnio amžiaus artimų žmonių yra prisirišę prancūzai – taip teigė daugiau nei ketvirtadalis arba 26 proc. šios šalies apklaustųjų. Tuo metu mažiausia vyresnio amžiaus artimaisiais besirūpinančių gyventojų dalis yra Austrijoje – tik 5 proc., taip pat Vokietijoje ir Slovakijoje – po 6 proc.

Vienam pensinio amžiaus žmogui – du darbingo amžiaus žmonės

Europos statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2060 metų vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje teks du darbingo amžiaus – nuo 15 iki 64 – metų žmonės. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje tenka keturi dirbantieji.

„Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Šis tyrimas apima 27 Europos Sąjungos valstybes ir penkias šalis, nepriklausančias ES: Kroatiją, Islandiją, Makedoniją, Norvegiją ir Turkiją. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 31 tūkst. vyresnių nei 15 metų respondentų.

Lietuvoje „Eurobarometro“ tyrimas vyko 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Jo metu buvo apklausti 1014 mūsų šalies gyventojų. Tyrimą atliko TNS LT tiesioginio interviu būdu.

TNS LT kontroliuoja tarptautinė tyrimų kompanija TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Tyrimas: Internetinės parduotuvės atranda savo pirkėją
• Gyvybės draudikai: rinkos augimą šiemet skatins poreikis kaupti pensijai
• Norėtų dirbti sulaukę pensinio amžiaus
• Kas antra įmonė Lietuvoje sunkiai randa reikiamų specialistų
• Tyrimas: Kokias asociacijas sukelia miestų pavadinimai?

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Tyrimas-Lietuvoje-zmogus-nustoja-buti-jaunas-sulaukes-47-eriu.html

„Nepaisant sudėtingos ūkio padėties Europoje, 2011-ieji „Webmedia“ įmonių grupei buvo labai geri. Pernai kompanija trečdaliu padidino verslo apimtį iš esamų išteklių, be to, jau dabar galima teigti, kad susijungimas su Suomijos įmone „CCC Corporation“ buvo sėkmingas“, – „Webmedia“ įmonių grupės rezultatus komentavo „Webmedia“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Priit Alamäe.

2011-aisiais „Webmedia“ gerokai išplėtė klientų portfelį. Estijoje kompanija sustiprino lyderės poziciją, o Lietuvoje finansų ir viešojo sektoriaus įmonės „Webmedia“ pasirinko IT paslaugų tiekėjadidelių projektų įgyvendinimui.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Lietuvoje didžiausias augimas užfiksuotas paslaugų eksporto rinkoms segmente. 2011 m. UAB „Webmedia“ pajamos užsienio rinkose didėjo net 3,6 karto. Pernai bendrovės eksporto rinkos dalis siekė 19,9 proc. visų pajamų, kai 2010 m. eksporto pajamos sudarė tik 6,8 proc. visų pajamų.

Plečiantis „Webmedia” grupės veiklos apimtims, įmonė per artimiausius 2-3 metus Lietuvoje planuoja sukurti virš 100 naujų darbo vietų ir taip padidinti darbuotojų skaičių daugiau nei dvigubai. Bendrovė ieškos patyrusių IT projektų vadovų ir sistemų analitikų darbui užsienio rinkose, taip pat plės programuotojų skaičių savo biuruose Kaune ir Vilniuje. Šiuo metu „Webmedia“ įmonėje Lietuvoje dirba 76 darbuotojai.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/rekordini-augima-pasiekusi-webmedia-lietuvoje-kurs-daugiau-nei-100-nauju-darbo-vietu-194-198213?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

Ši sutartis sulaukė kritikos dėl to, kad jos nuostatos gali varžyti interneto laisvę, skelbia BBC.

EK prekybos komisaras Karelas De Guchtas teigė, kad teismo buvo paprašyta išaiškinti, ar sutartis yra suderinama su fundamentaliomis ES teisėmis ir laisvėmis.

Sutartį jau pasirašė 22 ES narės, tačiau kol kas nei viena jos neratifikavo. ACTA sutartis artimiausiais mėnesiais bus svarstoma Europos Parlamento (EP) komitetuose, o galutinis balsavimas EP numatomas birželį. Jei europarlamentarai sutarčiai pritars, kiekviena šalis ją dar turės ratifikuoti atskirai.

Per Europą nuvilnijus protestų bangai, kai kurios ES valstybės pristabdė sutarties ratifikavimą. Lietuva taip pat yra pasirašiusi šią sutartį, tačiau Vyriausybė nusprendė neskubėti jos ratifikuoti.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/europos-teisingumo-teismo-prasoma-ivertinti-acta-sutarti-51-198237?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

Sukčių tikslas – gauti vartotojų asmeninius duomenis. Jeigu tokiame tinklalapyje įvesite visą reikalaujamą apmokėjimui kredito kortele reikalingą informaciją (kreditinės kortelės numerį, savininko vardą, pavardę, kortelės galiojimo datą ir cvv numerį), ji pateks sukčiams, o pirkėjas ne tik negaus apmokėtų prekių, bet ir praras sąskaitoje esančius pinigus. Toks apgaulingas vartotojų duomenų išviliojimas angliškai vadinamas „phishing“. Šis terminas primena anglų kalbos žodį „fishing“, reiškiantį žvejybą – apgavikai bando „sužvejoti“ neatsargių kompiuterių naudotojų asmeninius duomenis. Internete yra daug padirbtų parduotuvių tinklalapių ir jie pagaminti kokybiškai. Neretai jų išvaizda niekuo nesiskiria nuo tikrų žymių gamintojų parduotuvių išvaizdos. Todėl padirbtus tinklalapius labai nelengva atskirti nuo tikrų.

„Kaspersky Lab“ ekspertai išanalizavo kelis suklastotų internetinių parduotuvių tinklalapius ir suformulavo rekomendacijas, kaip atskirti klastotes.

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tinklalapio adresą. Domeno vardas nuo originalaus gali skirtis tik keliais simboliais arba tai gali būti atsitiktinė raidžių kombinacija. Pavyzdžiui, oficialus tinklalalpio „The North Face“ adresas – http://www.thenorthface.com/en_US/, o suklastoto – http://www.northfacejacketsusa.com.

Pažinti klastotes gali padėti WHOIS paslaugos. Tinklalapyje http://www.whois.net/ galima patikrinti, kam priklauso domenas. Lietuviškus domenus galima patikrinti tinklalapyje http://www.whois.lt/. Pavyzdžiui, suklastotos „The North Face“ parduotuvės domenas registruotas fizinio asmens – Dao Ming vardu. Tikrosios internetinės parduotuvės domenas registruotas juridinio asmens, „The North Face Apparel Corp.“ kompanijos vardu.

Dar vienas suklastotos „parduotuvės“ požymis – atsiskaitymo puslapis. Save gerbiančios oficialios internetinės parduotuvės visus atsiskaitymus vykdo tik saugiais sujungimais. Atsiskaitymo puslapis, kuriame vartotojas turi įvesti apmokėjimui reikalingus duomenis, turi naudoti tik saugų sujungimą https protokolu, t.y. legalių tinklalapių adresai prasideda https://.

Suklastotuose tinklalapiuose saugūs sujungimai nenaudojami. Paprastai juose vartotojui bus pateikiamas neapsaugotas http:// protokolas, o tai reiškia, kad šiame tinklalapyje įvesta konfidenciali vartotojo informacija ir kreditinės kortelės duomenys, gali tapti sukčių grobiu.

„Būkite budrūs ir nelankykite internetinių parduotuvių tinklalapių spausdami elektroninio pašto laiškų nuorodas, reklaminius skydelius ir socialiniuose tinkluose randamas nuorodas. Jeigu žinote reikiamos parduotuvės adresą, geriau surinkite jį, o ne spauskite reklaminę nuorodą. Gaila, tačiau net paieškos puslapiuose pateikiamos nuorodos nėra saugios. Sukčiai dažnai naudoja „juodąją“ paieškos sistemų optimizaciją, todėl suklastotų tinklalapių adresai gali būti pateikiami pirmiau už tikruosius. Įdėmiai žiūrėkite į tinklalapių adresus ir tikrinkite, ar mokėjimo puslapiuose naudojamas saugus sujungimas”, – „Kaspersky Lab“ ekspertas Andrejus Kostinas pataria asmeninius, mokėjimui reikiamus, duomenis įvesti tik tuose puslapiuose kurių adresai prasideda https, o ne http.“

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/kaspersky-lab-ispeja-apie-suklastotus-internetiniu-parduotuviu-tinklalapius-51-198249?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus.

Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Naftos-kaina-auksciausia-per-8-menesius.html

Palyginti su 2011 m. sausio mėn., tarptautinis krovinių vežimas geležinkelių transportu sumažėjo 14 procentų ir sudarė 2,7 mln. tonų, o vidaus vežimas sumažėjo 15,5 procento ir sudarė 1,1 mln. tonų.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių krova 2012 m. sausio mėn. sudarė 3,7 mln. tonų ir sumažėjo 7,4 procento, palyginti su 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 2,9 mln. tonų krovinių, arba 9,3 procento mažiau, Būtingės terminale – 0,8 mln. tonų, arba 0,2 procento daugiau negu 2011 m. sausio mėn.

Skystieji kroviniai sudarė 49,6 procento (1,8 mln. t), birieji – 27,3 procento (1 mln. t), bendrieji – 23,1 procento (0,9 mln. t) visų per­krautų krovinių. Palyginti su 2011 m. sausio mėn., didėjo skystųjų (1,4 proc.), o mažėjo biriųjų (20,2 proc.) ir bendrųjų (7 proc.) krovinių krova (per 2011 m. sausio mėn. sudarė atitinkamai 1,8 mln. t, 1,3 mln. t ir 0,9 mln. t).

2012 m. sausio mėn. perkrauta 27,6 tūkst. konteinerių (TEU1), 18,8 tūkst. kelių transporto priemonių ir 0,2 tūkst. prekinių vagonų. Palyginti su 2011 m. sausio mėn., sumažėjo konteinerių (0,5 proc.), kelių transporto priemonių (7,4 proc.) ir prekinių vagonų (23,8 proc.) krova.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Lietuvos vežėjams – pažangiausia Europoje krovinių maršruto planavimo sistema
• Pernai krovinių vežta daugiau, keleivių mažiau
• Irake nutraukiamas traukinių eismas
• Krovinių vežimas augo, o keleivių mažėjo
• Krovinių geležinkeliais vežė daugiau

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Mazejo-kroviniu-krova.html

Kitose Baltijos šalyse minimali alga didesnė – Latvijoje 286 eurai (988 Lt), Estijoje – 290 eurų (1008 litai).

Didžiausias minimalus atlyginimas naujausiais duomenimis išlieka Liuksemburge – 1801 euras (6257 litai), Airijoje – 1462 eurai (5076 litai) ir Olandijoje 1447 eurų (5026 litai).

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• SEB: „Diržų veržtis nereikės, tačiau ryškaus pagerėjimo nebus“
• Siūlomą atlyginimą skelbime nurodo tik 10 proc. darbdavių
• Tyrimas: vadovų atlyginimai auga, tačiau vėliau bus didinami nuosaikiai
• Efektyvumo siekia atleisdami darbuotojus ir mažindami algą
• Apžvalga: Finansų rinka – nežinios gniaužtuose

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Minimali-alga-Lietuvoje-viena-maziausiu-Europoje.html

Tuo tarpu veiklos pelnas padidėjo 17,5 proc. iki 6,66 mlrd. JAV dolerių, o įplaukos išaugo 10,5 proc. iki 54,4 mlrd. JAV dolerių.

Vien ketvirtąjį ketvirtį įmonės grynasis pelnas pašoko 53,7 proc. – nuo 540 mln. JAV dolerių arba 0,31 JAV dolerio tuo pat laikotarpiu metais anksčiau iki 830 mln. JAV dolerių arba 0,47 JAV dolerio akcijai.

Ketvirčio įplaukos paūgėjo 6,6 proc. – nuo 13,77 mlrd. iki 14,69 mlrd. JAV dolerių.

Veiklos pelnas pakilo 21,5 proc. iki 1,51 mlrd. JAV dolerių.

Įmonės prognozėmis, šiemet įplaukos padidės beveik 5 proc., o veiklos pelnas akcijai paūgės bent 9 procentais.

„Kraft Foods“ užima antrą vietą pasaulyje pagal maisto produktų gamybos apimtis. Įmonei, be kita ko, priklauso ženklai „Alpen Gold“, „Milka“, „Toblerone“, „Maxwell House“, „Jacobs“.

Įmonės gamyklose dirba daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o jos produktais prekiaujama 155 pasaulio šalyse.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/uzsienis/kraft-foods-grynasis-pelnas-2011-metais-smuko-daugiau-kaip-desimtadaliu-195-197985?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed