Euro konvertavimą į naująją Graikijos valiutą greičiausiai užtikrintų Europos centrinis bankas (ECB). Tačiau toks „koordinuotas“ išstojimas nėra itin tikėtinas. Valstybės narės ir Europos institucijos atmetė šią idėja ne tik dėl negrįžtamai prarandamo pinigų sąjungos vientisumo, bet ir dėl pasitraukimo užkrato rizikos.

Ar Portugalija, Ispanija ir Italija susigundytų pasekti Graikijos pavyzdžiu, jei tik ši atsisakys euro?

Kitas, mūsų manymu, labiau tikėtinas kelias yra vienašalis graikų vyriausybės sprendimas atsisakyti euro. Tuomet nebegalios taupymo priemonės, tai ribos ekonomikos augimo galimybes, o socialinis programų poveikis bus nepakeliamas. Tokiu atveju iškyla grėsmė, kad Graikija išstos iš euro zonos savarankiškai, todėl toks išėjimo procesas yra labai rizikingas.

Galima spėti, kad perėjimo prie kitos valiutos draudimas nesukeltų beveik visų subjektų, turinčių eurais denominuotą skolą, bankrotą. Vis dėlto, Graikijos atveju privatus sektorius gali „pasinaudoti“ perėjimo draudimu ir vengti gražinti skolą kaip 1998 m. pasielgė Rusijos bankai. Bendrovės kartais yra mokios (jos galėtų gauti užsienio valiutos, jeigu to norėtų), tačiau dėl oficialaus draudimo grąžinti skolas užsienio valiuta jos paskelbia bankrotą.

Perėjimo draudimas nebūtinai yra efektyvus gilios finansinės integracijos atžvilgiu, tačiau bendrovėms ir bankams gali būti tam tikra prasme naudingas. Pasitraukimo iš euro zonos užkrato klausimas yra sunkiausiai analizuojama problema šiame „fiktyvios politikos“ scenarijuje, kurio tikimybė, mūsų manymu, išlieka mažesnė nei 50%.

Trumpuoju laikotarpiu Graikijos pasitraukimas iš euro zonos galėtų sukelti euro kurso smukimą ir visų valstybių narių vyriausybių obligacijų pelningumo skirtumo augimą. Tačiau atsižvelgiant į sąlyginai nedidelį Graikijos ekonomikos dydį, šis sukrėtimas greičiausiai būtų trumpalaikis. Esminis klausimas yra pinigų sąjungos vientisumas ir kitų ekonomikų, tokių kaip Portugalija, Airija ar netgi Ispanija, polinkis pasekti tokiu pavyzdžiu ir palikti pinigų sąjungą tikintis, kad jų bendrovės pasipelnys dėl minėtojo „stimulo“.

Tačiau šis užkrato fenomenas atrodo mažai tikėtinas, netgi neįsivaizduojamas, žinant su tuo susijusią finansinę riziką. Taip, kaip Graikijos skolos restruktūrizavimo praktika tapo taikytina ir kitų euro zonos narių atvejais, taip turi būti keliamas ir pinigų sąjungos vientisumo klausimas. Institucijos ir valstybės narės turi numatyti tinkamas institucines priemones dabar, kol užkratas iš tiesų neišplito.

Kurios institucijos šiandien galėtų įvardyti, pagal kokias taisykles Graikija būtų vienintelė pinigų sąjungos išimtis? Šis klausimas ateityje bus toks svarbus, kad jam spręsti Europos Sąjunga imtis veiksmų turi jau šiandien, pripažindama dabartinį įspūdingiausio savo pasiekimo – vieningos valiutos – trapumą.

Komentarą parengė Mantvydas Štareika, „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Graikijai šiemet prognozuojamas 5 proc. ekonomikos nuosmukis
• A. Merkel: Graikija turi likti eurozonoje
• Europa ieškos priemonių stabilumui užtikrinti
• Fitch pakėlė Graikijos reitingą
• Graikijai pavyko išvengti bankroto

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Koks-lauktu-scenarijus-jeigu-Graikija-isstotu-is-euro-zonos.html

Nustačius tokią kainą, socialinio tinklo rinkos vertė pasiekė 104 mlrd. dolerių, rašo telegraph.co.uk.

Verslas, kurį savo bendrabučio kambaryje Harvardo universitete įkūrė 28 metų Markas Zuckerbergas, proceso metu surinko 16 mlrd. dolerių. Tai antras pagal dydį pirminis viešas akcijų siūlymas, nusileidžiantis tik „Visa“.

Tikimasi, kad kai 11 val. ryto Niujorko laiku (18 val. Lietuvos) „Nasdaq“ akcijų biržoje prasidės prekyba „Facebook“ akcijomis, jų kaina dar kils. Mat didžiulis investuotojų susidomėjimasas atsveria nerimą dėl ilgalaikių šio verslo perspektyvų.

Prekybos pradžią paskelbs pats M. Zuckerbergas, kuris nuotoliniu būdu iš kompanijos būstinės Kalifornijoje paskambins akcijų biržos varpu.

Rekordinės akcijų pardavimo pradžios nepaisant kai kurių didžiausių ir ankstyviausių „Facebook“ investuotojų sprendimo parduoti daugiau akcijų, o tai dar paskatino nerimą dėl jų tikėjimo ilgalaike verslo verte.

„Tai rodo, kad jų mintyse „Facebook“ jau pasiekė savo viršūnę, bent jau artimoje ateityje“, – teigė JAV tyrimų bendrovės „PrivCo“ vadovas Samas Hamadeh.

Peteris Thielis, „Pay Pal“ įkūrėjas, tapęs pirmuoju „Facebook“ investuotoju iš išorės, kuris 2004 metais į šviežią verslą investavo 500 tūkst. dolerių, IPO planavo parduoti 20 proc. savo turimų akcijų, tačiau vėliau padidino šią dalį iki 50 proc.

Rusų investuotojo Jurijaus Milnerio kompanija „DST Global“ ketino parduoti 23 proc. akcijų, tačiau vėliau jų dalį padidino iki 40 proc. „Goldman Sachs“ ir „Tiger Global Management“ planuoja parduoti ne 23 ir 7 proc. akcijų, o iki pusės.

Kiek anksčiau šį mėnesį „Facebook“ įspėjo, kad išaugus žmonių skaičiui, kurie „Facebook“ naudojasi per mobiliuosius telefonus, tai ilguoju laikotarpiu gali atsiliepti kompanijos pajamoms, mat ji dar nesugalvojo, kaip šį vartojimą efektyviai paversti pinigais.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• „Facebook“ parduos 25 proc. daugiau akcijų
• „Facebook“ akcijos gali nesulaukti prognozuotos paklausos
• Smuktelėjo „Facebook“ vertė
• „Facebook“ konkursai: Ar visuomet jie pasiteisina?
• Prognozuoja socialinės žiniasklaidos įtakos augimą

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Prasides-prekyba-Facebook-akcijomis.html

„Google“ nurodė, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtas vaizdų rinkimas – pradės važinėti „Google“ automobiliai ir fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Inspekcija) mano, kad toks vaizdų tvarkymas kelia grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo neliečiamumą, kadangi renkant minėtus vaizdus bus tvarkomi ir asmens duomenys (pavyzdžiui, gatvėse esantys praeiviai, automobiliai ir pan.)“, rašoma pranešime.

Inspekcija atsisakė išduoti „Google“ leidimą vykdyti „Google Maps Street View“ projektą bei tvarkyti asmens duomenis, todėl asmens duomenų tvarkymas vykdant minėtą projektą Lietuvoje, laikytinas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu.

Taip pat Inspekcija kreipsis į bendrovę „Google“ tiesiogiai, ragindama gerbti žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Tyrimas: žvilgsnis į ateitį veda į ekonominę sėkmę
• Kaip gimė idėja sukurti „Google“?
• „Google“ – vertingiausias prekės ženklas, „Coca-Cola“ iškrito iš pirmo dešimtuko
• Keičiasi „Google“ vadovas
• Įspėja nepiktnaudžiauti „Google“ kuponais

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Atsisake-isduoti-leidima-Google-Maps-Street-View-vykdyti-projekta-Lietuvoje.html

„Mano manymu, projekto įgyvendinimui ruošiamasi labai gerai, jei palyginti su situacija prieš kelerius metus. Pagrindinė problema – finansavimas“, – sakė S.Kallasas.

„Jei projekto biudžete neatsiras 10 mlrd. eurų iš Sanglaudos fondo, labai sunku įsivaizduoti jo įgyvendinimą. Kitų ES finansavimo šaltinių tokioms apimtims nėra“, – pridūrė ES transporto komisaras.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/uzsienis/es-transporto-komisaras-pagrindine-rail-baltica-projekto-problema-finansavimas-195-219802?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

15min.lt auditorija per balandžio mėnesį padidėjo 16 786 skaitytojų.

Tuo pat metu delfi.lt prarado 26 301, o lrytas.lt – 27 729 skaitytojus. Balsas.lt neteko didžiausios audotorijos dalies – 44 691 vartotojų.

Labiausiai skaitomu portalu ir toliau išlieka delfi.lt (1 022 613), įkandin seka 15min.lt (851 919). Trečioje vietoje pagal realių vartotojų skaičių – balsas.lt (785488). Ketvirtas – lrytas.lt (751723).

Paprastai vertinami trys kokybiniai naujienų portalų parametrai: vartotojų skaičius, perversti puslapiai ir laikas, praleistas portale.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/balandzio-menesi-tik-naujienu-portalas-15min-lt-augino-savo-skaitytoju-skaiciu-194-219803?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei saugyklą perleisti VTF. Lietuvos naftos produktų agentūros teigimu, saugyklos išlaikymas kasmet kainuoja nuo 105 tūkst. litų iki 120 tūkst. litų.

Anot agentūros, saugyklos panaudojimo galimybėmis domėjosi kelios bendrovės, joms buvo pateikti techniniai duomenys, tačiau realaus susidomėjimo iš jų nesulaukta. Energetikos ministro sudaryta darbo grupė 2010 metų pabaigoje paskelbė, jog saugyklos kompleksas turėtų būti perduotas VTF, o vėliau privatizuotas.

„Atsižvelgiant į tai, siūlome Vilniaus miesto saugyklą kaip nebaigtos statybos objektą perduoti Valstybės turto fondui“, – rašoma agentūros rašte Energetikos ministerijai.

Turto vertintoja bendrovė „Matininkai“ nustatė, kad saugyklos su jai priklausančiu turto rinkos vertė 2011 metų rugpjūčio 31 dieną buvo 64,375 mln. litų.

Europos Komisija (EK) pernai rugpjūčio pabaigoje Lietuvos pareikalavo grąžinti beveik 10 mln. litų, panaudotų saugyklų statybai. Komisijos teigimu, Lietuva pažeidė 1998 metų „Phare“ programos įsipareigojimus. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvai teko atiduoti ES paramą, skirtą valstybiniam projektui.

Daugiau kaip 70 milijonų litų šalies biudžetui ir dar beveik 10 mln. litų ES lėšų kainavusios mazuto saugyklos rezervuarai kelis dešimtmečius stovi tušti, nes nebaigti statyti. Pasak spaudos, į nepanaudotas saugyklas jau buvo nusitaikiusios Lietuvos ir užsienio bendrovės, bet valdžia vis delsė apsispręsti. Todėl potencialūs pirkėjai nusisuko, nes Vyriausybės netenkino jų siūlomos kainos.

2005 metais šiomis saugyklomis domėjosi vienas degalinių tinklas. Taip pat svarstyta jas perleisti šilumos gamintojams. Saugyklos domino ir naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva“, tačiau valdžios netenkino jos keliamos sąlygos.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/nebaigta-statyti-vilniaus-mazuto-saugykla-siuloma-perduoti-turto-fondui-ir-privatizuoti-194-219810?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed

Antstoliams ėmusis veiksmų prieš  „Pure Future White – Arena Show 2012“ renginio organizatorių ir areštavus organizatoriaus – bendrovės „Puiki idėja“, lėšas, pinigų už bilietus į atšauktą renginį grąžinimas kol kas yra neįmanomas, informuoja „Tiketa“.

Apie tai, kaip ir kada bus grąžinami pinigai už bilietus į renginį, bus pranešta atskirai, išaiškėjus visoms aplinkybėms.

„Pure Future White – Arena Show 2012“ organizatoriai  klaidina gerbėjus, leisdami suprasti, kad pinigus už bilietus į renginį galima atsiimti „Tiketos“ kasose. Visos UAB „Puiki idėja“ lėšos, teismo sprendimu, yra areštuotos, todėl pinigai už bilietus, kol kas negali būti pradėti grąžinti. Didžiąją  dalį už parduotus bilietus gautų lėšų „Tiketa“ yra pervedusi renginio organizatoriams, todėl pinigai už bilietus bus grąžinami per „Tiketą“ tik tokiu atveju, jeigu renginio organizatorius perves lėšas atgal „Tiketai“. Bet kokiu kitu atveju už pinigų  už bilietus grąžinimą atsakingas yra išskirtinai renginio organizatorius. Taigi „Tiketa“ pradėti grąžinti pinigus žmonėms galės tik tada, kai organizatoriai perves už bilietus gautas lėšas atgal“, – sako „Tiketos“ vadovas Andrius Žiauberis.

„Pure Future White – Arena Show 2012“ turėjo įvykti gegužės 19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, tačiau jo išvakarėse organizatoriai paskelbė, kad renginys atšaukiamas.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Kaune ketinama atsisakyti popierinių bilietų
• Prasidėjo išankstinė prekyba bilietais į Lady Gaga koncertą
• „Tiketa“ per pirmąjį ketvirtį pardavė 178 tūkst. bilietų
• „Bilietai LT“ užfiksavo rekordinius pirmojo ketvirčio pardavimus
• „Greitai.lt” atnaujino prekybą skrydžių bendrovės „Air Baltic“ bilietais

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Bilietu-i-atsaukta-Pure-Future-White-Arena-Show-2012-grazinimas-neimanomas.html

„Penktadienį lietingų debesų zona pasitrauks Baltarusijos link. Lietuvoje numatomi nepastoviai debesuoti orai, be žymesnio lietaus, pūs vakarinių krypčių vėjas. Oras sušils iki 10–15 laipsnių šilumos“, – prognozuoja sinoptikė.

Anot jos, savaitgalio orus lems aukštesnio slėgio sritis, todėl lietaus nenumatoma. Šeštadienio naktį temperatūra nukris iki 1–6 laipsnių šilumos, vietomis numatomos šalnos iki 0–3 laipsnių šalčio. Dieną oras sušils iki 14–19 laipsnių šilumos.

Sekmadienį bus dar šilčiau. Naktį temperatūra svyruos tarp 4–9 laipsnių, o dieną pakils iki 18–23 laipsnių.

Kitos savaitės pradžioje į Lietuvą grįš tikra vasariška šiluma. Pirmadienio naktį bus 9–14 laipsnių, o dieną 22–27 laipsniai šilumos. Dieną trumpai gali palyti su perkūnija.

„Antradienio naktį jau bus 12–17, o diena numatoma 25–28 laipsniai. Gali trumpai su perkūnija palyti“, – Lietuvos radijui sakė sinoptikė T. Kempi.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Savaitgalį į Lietuvą plūstels vėsesni orai
• Sulauksime ir šalnų, ir perkūnijos
• Savaitgalis bus gana lietingas
• Savaitgalį sulauksime 25 laipsnių šilumos
• Į Lietuvą po truputį atkeliauja šiluma

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/I-Lietuva-sugris-vasariska-siluma.html

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t. y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį.

Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 16,5, moterų – 12,4 procento. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis padidėjo 1,1 procentinio punkto, moterų – išliko nepakitęs.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį bedarbių vyrų buvo 130,8 tūkst., moterų – 100,1 tūkst.

Norėdami naudoti portale VersloSavaite.lt publikuojamą informaciją būtinai susisiekite su redakcija telefonu ar el. paštu. Gavę sutikimą ir naudodami portalo informaciją įdėkite nuorodą (internete – aktyvią nuorodą) į VersloSavaite.lt.

Komentuoti

Susiję straipsniai:

• Nedarbo lygis Lietuvoje – 10,89 proc.
• Vokietijoje gamybos apimtys didėja, JAV – skaičiuojami bedarbiai
• Nedarbo lygis Vokietijoje mažėja, euro zonoje – didėja
• Ispanijoje – rekordinis nedarbas
• Jungtinėje Karalystėje sumažėjo bedarbių

Article source: http://www.verslosavaite.lt/index.php/Siuo-metu-145-proc.-Lietuvos-gyventoju-yra-bedarbiai.html

„Latvenergo“ į „Moody‘s“ pastabas atsakė santūriai. Įmonės atstovas spaudai pareiškė, kad galimas įmonės dalyvavimas naujos Visagino atominė elektrinės projekte visiškai priklauso nuo projekto komercinio gyvybingumo.

„Sprendimas, ar dalyvauti, bus priimtas, racionaliai įvertinus visus įtaką darančius ir svarbius ekonominius veiksnius, įskaitant su kapitalu ir kreditais susijusius įsipareigojimus“, – pareiškė „Latvenergo“ ir pridūrė, kad akcijų dalis iki 20 proc. užtikrintų gerą galimybių ir rizikos pusiausvyrą.

„Eesti Energia“ atominės energetikos departamento vadovas Andresas Troppas pareiškė, kad „Moody‘s“ komentaras atspindi plačiai paplitusią nuomonę, jog visi atominiai projektai susiję su didele rizika, ir galutinis sprendimas dėl investicijų negali būti priimtas anksčiau nei 2015 metais.

„Gana aišku, kad „Eesti Energia“ reikia didelės savo akcininkės (Estijos valstybės – red.) paramos, įskaitant finansinę, kad ji galėtų dalyvauti šiame projekte, ir ši akcininkė, prieš priimdama sprendimą, turėtų gauti tinkamą ir išsamią informaciją apie visus šio projekto aspektus. Mes kol kas to taško dar nepasiekėme“, – pareiškė jis.

Kalbėdamas apie planuojamą 22 proc. dalį, jis atsakė: „Niekas nėra tikra, kol nebus priimtas galutinis sprendimas investuoti.“

„Moody‘s“ gegužės 14 dieną paskelbtuose komentaruose pažymima, kad valstybės valdomos energetikos įmonės, kurios turėtų būti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje varomoji jėga, dėl milžiniškų sumų, kurias teks sumokėti už naują maždaug 5 mlrd. eurų kainuosiančią elektrinę, gali atsidurti pavojingoje padėtyje.

„Jeigu projektas bus įgyvendinamas taip, kaip dabar siūloma, dėl didelių su projektu susijusių kapitalo įsipareigojimų ir rizikos, susijusios su statyba, jo poveikis Estijos „Eesti Energia“ ir Latvijos „Latvenergo“ bus neigiamas“, – įspėjo „Moody‘s“ analitikė Joanna Fic.

Pagal Lietuvos ir Japonijos „Hitachi“ susitarimo projektą Lietuvai teks 38 proc. projekto, Estijos dalis sieks 22 proc., o Latvijos ir „Hitachi“ – po 20 procentų.

Tam tikra prasme tai, į ką atkreipė dėmesį „Moody‘s“, aišku visiems, kas yra susipažinę su atominiais projektais. Jų įgyvendinimas nuolat vėluoja, nuolat viršijamas biudžetas, būsimos sąnaudos paprastai būna didesnės, negu žadėta, o grąža būna mažesnė, negu žadėta, rašo „Business News Europe“.

Tačiau Baltijos šalyse šiuo klausimu kalbėta stebėtinai mažai – bendrai daroma prielaida, kad biudžetas nebus viršytas ir projektas bus įgyvendintas pagal tvarkaraštį, nors apskritai Baltijos šalyse tai retai nutinka (jei iš vis nutinka), jau nekalbant apie atominę pramonę, rašo leidinys.

„Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad elektrinė kainuos bent 5 mlrd. eurų, nors mes manome, kad galutinis įvertis nebus žinomas iki 2015 metų. Dabartiniame plane numatoma, kad elektrinė bus visiškai parengta eksploatuoti 2020–2020 metais. Mes manome, kad šis užmojis yra didelis, nes projektas tik pradedamas“, – teigia J. Fic.

Dėl dalyvavimo tokiame dideliame projekte – iš dalies dėl politinių priežasčių – „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ teks prisiimti didesnę riziką, nei joms galėtų būti priimtina įprastoje verslo aplinkoje. Kaip pažymi „Moody‘s“, „Eesti Energia“ bendro turto vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o „Latvenergo“ – 3,2 mlrd. eurų.

„Atsižvelgiant į projekto kainą, manome, kad pritraukti būtinas lėšas, ypač dabartinėje finansinėje aplinkoje, bus sudėtinga visiems projekto dalyviams“, – teigia J. Fic.

Investicijų įmonių skelbimuose nuolat įspėjama, kad ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos, bet virtinė nesėkmių, susijusių su Visagino atominės elektrinės projektu, ne itin įkvėpia. Šio projekto „ankstyvasis etapas“ tęsiasi pernelyg ilgai.

Po kelerių bevaisių kalbų metų 2008 metais aukščiausiojo lygio susitikime energetikos klausimais ketinta pasirašyti susitarimą, tačiau sumanymas žlugo. Lietuva pakvietė Lenkiją prisijungti prie projekto, o pernai Lenkija iš jo pasitraukė. Pietų Korėjos įmonė „Kepco“, kuri faktiškai laimėjo užsitęsusį konkursą, taip pat atsisakė dalyvauti projekte ir priežastys, kodėl priimtas toks sprendimas, tebėra neaiškios.

Vykdant sutartis dėl uždarytos dar sovietiniais laikais statytos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) išmontavimo vis kyla teisinių ginčų, o Lietuva nuolat prašo iš Europos Sąjungos (ES) daugiau pinigų šiems darbams.

Po Fukušimos nelaimės Japonijoje kyla daugybė klausimų dėl atominės energetikos poveikio aplinkai. Taigi, atrodo itin ironiška, kad naująją elektrinę Lietuvoje statys būtent „Hitachi“ – kaip tik tuo metu, kai Japonija išjungia savo atominius reaktorius.

Lietuvos ir „Hitachi“ pasirašytą susitarimo projektą dar turi ratifikuoti parlamentas. Nors tai greičiausiai bus padaryta, viskas gali vykti ne taip sklandžiai, kaip tikimasi. Šiemet vyks parlamento rinkimai ir opozicinės partijos norės atkreipti dėmesį į Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės konkurso procese žengtus neapdairius žingsnius. Žinoma, jos žadės, kad vadovaujant joms viskas vyks pagal planą ir neviršijant biudžeto, rašo leidinys.

Lietuvą galima pagirti už vieną dalyką – atkaklumą. Panašu, kad vienas nepajudinamas dalykas visame šiame reikale yra noras savo teritorijoje turėti „prestižinį“ atominį reaktorių.

Article source: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/business-news-europe-lietuva-galima-pagirti-uz-atkakluma-siekiant-tureti-prestizini-atomini-reaktoriu-194-219520?utm_source=rssfeed&utm_medium=rss&utm_campaign=rssfeed